Naujienos

Dažniausiai slaugytojas mes įsivaizduojame paslaugias, malonias, skubančias padėti pacientui ar gydytojui ir jas sutinkame bet kurioje gydymo įstaigoje. Tuo tarpu operacinėje dirbančios slaugytojos – tai tarsi bitutės, jos triūsia tyliai, ramiai, atsakingai ir kruopščiai. Tačiau šių slaugytojų pacientai dažniausiai nemato, nors nuo jų atidumo, rūpestingumo ir pareigingumo priklauso pacientų gijimas. Dėl šios priežasties norime šiandien jums jas pristatyti ir pakviesti esant progai lygiai taip pat padėkoti ar nusišypsoti joms kaip ir visoms kitoms šaunioms mūsų ligoninės slaugytojoms bei jų padėjėjoms. Nes tai geriausia ir gražiausia padėka, kokios galima sulaukti iš pacientų!

 

Trumpai apie naująsias slaugytojas:

 

Esu Gintarė Jasinskaitė. Pati save apibūdinu kaip pozityvų žmogų, todėl šia savybe visada stengiausi „užkrėsti“ ir visus aplinkinius. Ko gero tai ir buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl nusprendžiau mokytis slaugytojos profesijos. Slauga mane žavi tuo, jog, atrodo, kartais paprasčiausiais veiksmais gali žmogui padėti labai daug, o tuo pačiu ir prisidėti prie geresnės pacientų savijautos. Džiaugiuosi, jog šiuo metu ne tik įgijau mėgstamą profesiją, bet ją galiu panaudoti ir dirbdama savo gimtajame krašte.

 

Esu Taurė Norinkevičienė. Gimiau ir augau Raseiniuose, vėliau persikrausčiau į Kauną, kur gyvenau ir mokiausi 5 metus. Po kurio laiko supratau, kad vis dėlto noriu grįšti į savo gimtąjį kraštą ir apsistoti čia – Raseiniuose. Neseniai savo žinių bagažą pradėjau plėsti ne tik dirbdama Kauno klinikose, bet ir Raseinių ligoninėje kaip anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja. Reanimacija ir operacinė yra ta vietą, kurioje jaučiuosi visiškai savo vėžiose. Kiekvieną dieną sutinku daug skirtingų pacientų, su skirtingomis bėdomis ir išgyvenimais, todėl stengiuosi kiekvieną iš jų suprasti ir kuo geriau jam padėti.

 

Esu Saulė Vizbaraitė. Prieš dvejus metus baigiau Vilniaus kolegiją ir tapau skubios medicinos pagalbos specialiste bei dirbau Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje. Tai nebuvo labai neplanuota, nes mane visada žavėjo filmuose matyti vaizdai, kai medikai atskuba pas sąmonę praradusį pacientą, kurį ištiko klinikinė mirtis. Jie nedelsiant pradeda specializuotos reanimacijos veiksmus, taiko dirbtinę plaučių ventiliaciją, širdies ritmui atstatyti naudoja defibriliacijas ir specialius medikamentus, o vėliau visų džiaugsmui, monitoriuje išvysta atsistačiusį širdies ritmą. Tačiau dabar suprantu, jog mane žavi ne tik galimybė prisiliesti prie žmogaus gyvybės, bet ir pats faktas, jog galiu kasdien padėti žmogui net ir pačiose paprasčiausiose situacijose. Tad tai buvo viena iš priežasčių, kodėl nusprendžiau papildomai dirbti ir Raseinių ligoninės anestezijos ir intensyviosios terapijos skyriuje.